Koncertų metu Vytautas V. dažnai dalinasi, kaip kiekviena knyga gyvena savo gyvenimą. Sukuri, išleidi į gyvenimą ir stebi, kas bus. Taip, tikriausiai, būtų galima pasakyti apie kiekvieną meno kūrinį. Neišmintis ir „Žiauriai gražūs romansai“. Vienaip jie skambėjo, kai buvo sukurti. Kitaip kai buvo Jūsų įdainuoti, dar kitaip jie skamba dabar.
Nūdienos kontekstai ir realybė labai pakeičia dainas. Jie sukuria papildomų atspalvių, kurių anksčiau nebuvo matyti ir jausti. Tarkim, vienaip skamba žiaurūs romansai taikos laikmetyje, kai norisi pašiept žiaurumą, jo beprasmiškumą, ir visai kitaip jie skamba prasidėjus karui. Atsiranda makabriška dilema – kur riba, iki kurios dar galima juoktis, o kur nebe. Kai prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą, viskas tapo be galo jautru, skaudu ir kartais ėmė rodytis, jog dainuoti žiaurius romansus būtų tarsi šventvagystė.
Vis tik neatsisakėte mūsų su Vincu („8 eilė”) pasiūlymo suorganizuoti mažą turą po Lietuvą su „Žiauriai gražių romansų“ programa. Kaip tam pasiryžote?
Pamačius, kad ir patys Ukrainos kariai nevengia pasijuokti, pasišaipyti iš sudėtingų situacijų, iš priešų bukumo ir brutalumo, kad juodesnis humoras jiems kaip tik padeda išgyventi sunkias akimirkas, pamanėmee ir mudu su Ramune, kad galima žiaurius romansus dainuoti net ir dabarties kontekste. Juk Ukrainoje vienas populiariausių jaunimo paleistų memų/šūkių buvo – „jei rusai paleis atominę bombą, eisim ne į slėptuves, o visi mylėtis ant kalvos Kijeve.“ Net marškinėlius su tokiu užrašu masiškai platino. Gal tai net savotiška psichoterapija - kol gebi juoktis, esi nepažeistas, stipresnis. Labai lengva įsileisti gniuždantį jautrumą, stebint karo vaizdus, ir imti dvasiškai bankrutuot. Tai užpuolikui būtų didelė pergalė..
Koncerto pavadinimas vis tas pats, bet turinys vis kitoks. Gegužės mėn. „Žiauriai gražūs romansai” suskambės Kaune, Vilniuje ir Šiauliuose. Kaip Jūs ruošiatės koncertams? Kaip jie tampa vieninteliai tokie? Gal galite truputėlį papasakoti kas laukia turo koncertuose?
Tokių pačių koncertų nebūna – tą pasakytų turbūt visi dainuotojai bei koncertuotojai. Mudu su Ramune jau esam įpratę, kad programa būna daugmaž aptarta, bet jei koncerto metu pamatai, tarkim, kad į „Žiaurius romansus“ netyčia atėję vaikų, tai truputį koreguoji programą, įterpi ką nors mažiesiems. Ir šiaip mėgstam improvizuoti - jei pamatome, kad darosi liūdnoka, minoriška, sudainuojam kažką patrakusio, kad po to ir vėl galėtume žiauriai smagiai paliūdėti. Koncertams ruošiamės bandydami atrasti ką nors seniau girdėta arba iš viso negirdėta. Ir šiame žiaurių romansų ture bus kelios naujos dainos.
Gal galite ką nors papasakoti apie naujas dainas?
Išduosiu tik vieną – bus „vaikiškas romansas“, sukurtas pagal jaunystės laikų bičiulio, dabar jau a.a. - Roberto Danio eiles.
„Žiauriai gražūs romansai“
Atsiliepimai