VIKTORINAI „SAULĖS MIESTAS IR JO KALBINĖS YPATYBĖS“ PASIBAIGUS...

Kokia mes – Saulės miesto gyventojai – kalba, tarme kalbame darbe, mokykloje, kokia namie, su draugais? Ar žinome ir gerbiame, didžiuojamės ir puoselėjame savo aukštaitišką tarmę, tiksliau, – vakarų aukštaičių šiauliškių patarmę? Ar vis dar priešpriešiname kalbėjimą savo tarme bendrinei kalbai, nes tai labiau „namų kalba“, neskirta viešajam gyvenimui? Ar visi žinome, kad kalbame būtent vakarų aukštaičių šiauliškių patarme, o ne žemaičių?

Tuo tikslu 2024 m. kovo 14 d. buvo surengta pirmoji virtuali šiaulietiško – aukštaitiško – kalbinio ir etnokultūrinio identiteto viktorina, lyg ir 2023 metais VU Šiaulių akademijos lituanistų surengtos virtualios viktorinos „Šiaulių kraštas kalboje ir kultūroje“ tęsinys, tik daugiau orientuotas į Šiaulių miesto kalbines ypatybes, kurios yra aukštaitiškos. Viktorinos tikslas – skatinti Šiaulių gyventojus domėtis savo kalbinės ir etnokultūrinės tapatybės klausimais, išmanyti ne tik savo miesto istoriją, kultūrinius įvykius, bet ir būti susipažinusiems su realia kalbine situacija.

Viktoriną sudarė 20 klausimų, iš kurių maždaug pusė buvo siejama su šiaulietiškos kalbos ypatybėmis, o kita pusė buvo skirta įvairiems su Šiauliais susijusiems kultūriniams reiškiniams įvardyti ar juos atpažinti. Šiaulietiškos kalbos ypatybėms atskleisti buvo parinkti tokie pavyzdžiai, kurie yra atraminiai dialektologijos (tarmių mokslo) veikaluose ir kuriais remdamiesi mokslininkai dialektologai jau keletą dešimtmečių skirsto ir apibūdina lietuvių kalbos tarmes, nustato skiriamuosius požymius tarp didžiųjų Lietuvos tarmių – aukštaičių ir žemaičių. Pavyzdžiui, skirstant tarmes, yra svarbu, kaip vieno ar kito krašto gyventojai taria įvairius galūninius ar negalūninius balsius, dvibalsius uo, ie, kaip kirčiuoja žodžius, kaip išlaiko ar verčia kitais garsais dvigarsius am, an, em, en, nosinius balsius ą, ę, kaip elgiasi su dabartiniais priebalsiais č, dž, kurie yra kilę iš senovinių *tj, *dj junginių tokiuose žodžiuose kaip svečiai, medžiai ir pan. Panašūs dalykai buvo įtraukti ir į viktorinos klausimus. Gautieji atsakymai bus naudingi tolesniuose šiaulietiškos tapatybės, jos dabartinės kalbinės situacijos tyrinėjimo darbuose. Daugelis kultūrinio pobūdžio klausimų buvo paimti iš įvairių knygų ar publikacijų apie Šiaulius.

Viktorinoje dalyvavo 289 įvairaus amžiaus (nuo 9 iki 72 metų) šiauliečių, iš kurių 35 (12,1 proc.) save įvardijo kaip buvusius šiauliečius, 254 (87,9 proc.) – kaip dabar esamus Šiaulių gyventojus. Viktorinos dalyviai turėjo pasirinkti ir pažymėti vieną iš prie klausimo pateikiamų atsakymų. Pavyzdžiui, Kaip prieš karą vadinosi dabartinė Vytauto gatvė? a)Vytauto; b)Vilniaus; c) Bažnyčios; d) Varpo. Teisingas atsakymas – Vytauto.

 

Į visus pateiktus viktorinos klausimus teisingai atsakė 3 dalyviai:

Ūla Levanaitytė (21 metų);

Arijus Malakauskas (15 metų);

Paulius Peršinas (13 metų).

 

Tarp apdovanotųjų, be prizininkų, yra:

Jauniausia viktorinos dalyvė – 9 metų Elzė Kazakevičiūtė;

dvylikametė Gerda Norvaišaitė, tarp gausaus bendraamžių būrio surinkusi daugiausia taškų (17 iš 20);

Angelina Stankuvienė, tarp šiauliečių senjorų surinkusi daugiausia taškų (17 iš 20);

buvusi šiaulietė Veronika Adamonytė, tarp Šiauliuose negyvenančių šiauliečių surinkusi daugiausia taškų (17 iš 20);

buvusi šiaulietė Renė Tamošaitienė, tarp Šiauliuose negyvenančių senjorų surinkusi daugiausia taškų (14 iš 20).

 

Geriausiai buvo atsakyta į šiuos klausimus:

1. Kaip šiauliečiai taria žodžius su šaknyje esančiais nosiniais balsiais ą, ę (pvz., kąsti, spręsti)?

233 dalyvių (80,6 proc.) – kaip bendrinėje lietuvių kalboje.

2. Kas parašė šiaulietiškai knygą „Pietinia kronikas“?

224 dalyviai (77,5 proc.) – Rimantas Kmita.

3. Kaip šiauliečiai taria žodžius su priebalsiais č, dž (pvz., svečiai, medžiai)?

212 (73,4 proc.) dalyvių – kaip bendrinėje lietuvių kalboje.

 

Prasčiausiai buvo atsakyta į šiuos klausimus:

1. Kas išsamiausiai tyrinėjo šiauliškių patarmę?

64 (22,1 proc.) dalyviai – Rūta Kazlauskaitė.

2. Kas yra šių žodžių autorius, kilęs iš Šiaulių?: „esu <...> šiauliškis. Ne žemaitis, ne aukštaitis, ne dzūkas ar kapsas. Atrodė, jog mes beveik ne lietuviai – ypatingi lietuviai“?

79 (27, 3 proc.) dalyviai – buriuotojas ir boksininkas Aleksas Gabecas.

 

Viktorinos prizininkų, negalėjusių dalyvauti apdovanojimo ceremonijoje, įspūdžiai po viktorinos

Jurgita Levanaitienė,

lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė

Apie viktoriną sužinojau vartydama feisbuko puslapius. Domiuosi Lietuvių kalbos draugijos įrašais. Labai patinka virtualios viktorinos, protmūšiai. Dalyvauju jau ne pirmą kartą. Klausimai buvo įdomūs. Gal lengvesni pasirodė apie šiauliškių tarmės ypatybes. Ilgiausiai ieškojau informacijos apie Vytauto gatvę (pasigedau tikslumo – apie kokį karą buvo kalbama...). Man buvo naujiena, kad P. Širvys sukūręs eilėraštį „Šiauliai, Šiauliai“. Pastebėjimas (ne pastaba) – buvo keletas labai panašių klausimų apie tarimo ypatybes su, atrodo, tokiais pat atsakymais (siūlyčiau įvairesnes sritis).Viktorinoje labai smagu dalyvauti, vis ką nors naujo sužinoti. Nuoširdžiai ačiū rengėjams, nuolat ieškantiems „įdomybių“. Tokių viktorinų visuomenei būtinai reikia, nes skatina domėtis, sužinoti, atnaujinti žinias. Laba įdomu, ypač – apie „savą“ aplinką.

Renė Tamošaitienė,

fizikė, informacinių technologijų specialistė

Informaciją apie viktoriną radau internete, feisbuko puslapyje, nes esu Šiaulių turizmo informacijos centro sekėja. Esu iš Šiaulių rajono, domiuosi savo kraštu, kalba, visada rašau nacionalinį diktantą namuose, pabandau dalyvauti kalbos dienų viktorinose internetu. Man lengvesni buvo kultūrinio pobūdžio klausimai, sunkesni – apie žodžių tarimą. Nežinoma man buvo informacija apie eksponuojamą didžiausią knygą Lietuvoje. Pastabų rengėjams neturiu, gal tik anksčiau galėtumėte paskelbti informaciją apie vyksiančią viktoriną. Bent man buvo įdomu, manau, kad reikia tokių švietėjiškų veiklų, žinių apie savo kraštą.

Ūla Levanaitytė,

Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos ir Juliaus Janonio gimnazijos auklėtinė,

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė, būsimoji farmacininkė

Apie viktoriną papasakojo ir dalyvauti pasiūlė mama. Nusprendžiau išbandyti jėgas, nes buvo įdomu pažiūrėti, kokių klausimų bus sugalvoję organizatoriai apie kalbines šiauliečių ypatybes. Įdomiausi ir lengviausi pasirodė tarties klausimai – atsakymus rinkausi tokius, kaip aš pati tuos žodžius tarčiau. Sunkiausias klausimas buvo apie Vytauto gatvę. Jau kurį laiką nebegyvenu Šiauliuose, tad nustebau, jog Gaidys, pasirodo, moka kalbėti ir net keliolika kalbų. Tokių viktorinų siūlau organizuoti dažniau. Jų tikrai reikia – žmonėms yra naudinga kuriam laikui nusukti mintis nuo dienos reikalų bei pakrutinti smegenis atsakinėjant į tokių ir panašių viktorinų klausimus.

Violeta Valančienė, radviliškietė,

lietuvių kalbos ir komunikacijos bei informacinių technologijų specialistė

Informaciją apie renginį pamačiau feisbuke. Esu azartiška, mėgstu visur dalyvauti, išbandyti kažką naujo, tad ir čia sudalyvavau. Sudėtingiausia buvo rasti, kokiomis kalbomis kalba gaidys. Kiti klausimai pasirodė pakankamai lengvi. Nežinojau, kas sukūrė „Šiauliai – saulės miestas“ ženklą. Būtų įdomu pamatyti atsakymus ir galėti pasitikrinti, kuriuose klausimuose suklydau. Viktorinų, žinoma, kad reikia. Kuo daugiau ir kuo įvairesnių renginių bus, tuo daugiau žmonių galės išbandyti ir atrasti sau patinkančias sritis.

Veronika Adamonytė, vilnietė,

lietuvių filologijos ir latvių kalbos specialistė, laisvai samdoma vertėja, redaktorė, pedagogė

Apie viktoriną pamačiau feisbuke ir nutariau dalyvauti, nes labai mėgstu visokias viktorinas; be to, Šiauliai – brangus mano gimtasis miestas. Lengviausi man klausimai buvo susiję su kalba, o sunkiausi – su asmenybėmis. Per mažai apie juos žinome. Tiesiog pamenu nejaukumo jausmą, kad kai kurių žmonių nesu girdėjusi...Viktorinų reikia. Neramiais laikais tai lyg spindulėlis…

Rengėjų įspūdžiai po viktorinos

Rita Urnėžiūtė,

LKD sekretorė, žurnalo „Gimtoji kalba“ vyriausioji redaktorė, 2023 m. Felicijos Bortkevičienės premijos laureatė

Didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų kalbinė tapatybė yra marga, sudėtinga ir dėmesio jai niekada nebus per daug. Tikėkimės, kad šios viktorinos atsakymai prisidės prie išsamesnio Šiaulių gyventojų kalbinės bendruomenės vaizdo ir bus atsvara vienpusiškoms jo interpretacijoms.

Genovaitė Kačiuškienė,

profesorė, humanitarinių mokslų daktarė, LKD tarybos pirmininkė

2022 m. gegužės 19 d. kartu su LKD Šiaulių skyriaus pirmininko pavaduotoja, Savivaldybės kalbos tvarkytoja Aušrine Rinkevičiene dalyvavome Kalbos ir kultūros instituto „Lingua Lituanica“ ir LKD seminare „Kalbos viktorinos ir kitos kalbos varžytuvės – žaidimas, nuotykis, pamoka?“, kur skaitėme pranešimą intriguojančiu pavadinimu „Šiauliai – kalbos viktorinų sostinė?“ ir neapsirikome. Viktorinų mūsų mieste iš tiesų daugėja. Net tą pačią dieną – kovo 14 d. – Šiauliuose vyko dvi diametrialiai priešingos virtualios viktorinos – mūsiškė ir Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Saulė“ filiale surengta interaktyvi viktorina „Žemaičių kalbos savitumas“. Ir dalyvių visur užteko…

Viktoriną „Saulės miestas ir jo kalbinės ypatybės“ organizavo Lietuvių kalbos draugija, VU Šiaulių akademija, Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių turizmo informacijos centras. Ačiū kalbos ir kultūros institutui „Lingua Lituanica“ už renginio sklaidą, Indrei Skramtai ir Rasai Šeikuvienei – už techninį ir vizualinį viktorinos apipavidalinimą.

Nuotraukos: Reginos Kvašytės, Šiaulių TIC archyvo.