Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos III a. galerijoje gruodžio 7 d., ketvirtadienį, 17 val. atidaroma Ramūno Dagio tapybos darbų paroda „Vėjo paieškos“.
Paroda veiks iki 2024 m. sausio 3 d.
Vėjas gali būti ir stiprus, ir silpnas, bet kaskart padedantis „išvalyti“ mūsų mintis ar „atnešantis“ įkvėpimą mėgstamai veiklai. Šįkart parodoje „Vėjo paieškos“ eksponuojami autoriaus darbai tarytum provokuoja stebėtoją. Jau atpažįstamoje ekspresyvioje kūrinių stilistikoje randasi naujų netikėtų kompozicijos variacijų bei eksperimentavimo su gerai pažįstama tapybos technika. Drobėse atsispindi menininko kūrybiniai ieškojimai, „vėjo gaudymai“ šią vasarą – nuo atpažįstamos realybės iki abstrakcijų. Įdomūs kūrybiniai procesai palaipsniui veda prie galutinio rezultato – išlaisvintų pasąmoninių autoriaus vaizdinių. Iš darbų sklinda vidinė ramybė, o platūs minkšti potėpių perėjimai tarsi uždengia rūko ar miglos šydu. Švelnūs bet kartu kontrastingi spalviniai santykiai tarytum „vėjo nugairinti pustoniai“, „bangų nuskalauti“ vaizdai. Emocijų dėliojimas teptuku virsta minčių raizgalyne, kurioje įmanoma įžiūrėti atskirus fragmentus, susijungiančius į darnią visumą. Žaismingi teptuko prisilietimai tarsi linijų šokis – ramių ir dinamiškų linijų slinktys, sukuriančios judesio iliuziją. Netikėto objekto pasirodymas netikėtoje aplinkoje intriguoja. Muzikos ritmą primenantis medžių kamienų dėliojimas – vartai į gilesnę pasąmoninę „miško tankmę“. Darbuose atsirandantys tamsūs tonai – gelmės atskleidimas. Vaizduojami siluetai virsta į linijų abstraktų susijungimą plokštumoje. Autorius įkvėpimo semiasi būdamas gamtoje – vaikščiodamas stebi ir fiksuoja žmogaus aplinką, kuri į kūrinius perkeliama daugiareikšmiais ženklais. Kuriama harmonija tarp žmogaus sukurtų ir dar nepaliestų gamtos objektų. Banguotos ar visiškai ramios jūros dvelksmas, danguje šokantys debesys, vandens paviršiuje žaidžiantys šviesos blyksniai, smaragdinė miško žaluma, medumi kvepiančios rasotos pievos, nelygus akmenimis nusagstytas žemės paviršius, vėjo judinamų medžių kuriami siluetai, skirtingu paros metu krintantys šešėliai – visa tai ir dar daugiau skirtingų gamtos reiškinių daro įtaką darbų tematikai, koloritui, faktūrai. Drobėje balti plotai palikti tarsi sąmoningai, kaip laisva neapkrauta vieta improvizacijoms, erdvė apmąstymams, kuri tęsiasi už paveikslo rėmų. Menininko kūriniuose spalva atskleista gyvastis – tai nevaržoma emocijų išraiška, diktuojanti įmantrias kompozicines dėliones. Vėją galima atrasti skirtingose vietose ir vis kitokiu pavidalu – plevenantį virš laukų, pučiantį laivo bures, šiaušiantį mums plaukus, o gal akimis sugautą nekaltai žaidžiantį medžių viršūnėse. Įdomu, kai nematomas, o tik jaučiamas vėjo dvelksmas skirtingai įamžinamas menininko kūriniuose.
Vaida Griciuvienė
Renginys bus fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomas nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar kitose medijose.
Dalintis nuoroda el. paštu