Parodos „Raudonosios Lietuvos ir Ukrainos knygos“ atidarymas

Parodos

2022 m. rugsėjo 15 d., ketvirtadienį, 12 val. Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyks ukrainietės menininkės Alinos Nabokos parodos „Raudonosios Lietuvos ir Ukrainos knygos“ atidarymas. Įėjimas nemokamas.

Ukrainietė menininkė Alina Naboka (gim. 1995 m.), šiuo metu gyvenanti Šiauliuose, bendradarbiaudama su Šiaulių „Aušros“ muziejumi įgyvendino projektą „Raudonosios Lietuvos ir Ukrainos knygos“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos. Projekto tikslas – sukurti ir eksponuoti parodą, kurios idėja – lyginant Lietuvos ir Ukrainos nykstančius augalus, atkreipti dėmesį į patį nykimo fenomeną. Galbūt, ne tik augalų…

Parodos autorė atrinko dvidešimt dvi floros rūšis, kurios Ukrainoje ir Lietuvoje yra saugomos, tyrinėjo jų vizualiąją estetiką, aktualizuodama trapumo ir laikinumo sampratą agresyvioje antropoceno eroje (XXI a. pr. Nobelio premijos laureatas, chemikas Paulas Crutzenas atkreipė dėmesį į tai, jog žmogaus veikla tampa tokia reikšminga, kad nustelbia natūralius gamtinius veiksnius, todėl šis virsmas turėtų būti įamžintas, kaip nauja geologinė epocha – antropocenas). Šiuolaikinis pasaulis kupinas brutalios žmogaus veiklos: ariamos stepės, formuojami terasiniai šlaitai, plečiamos galvijų ganyklos, nekontroliuojamai renkamos gėlės komerciniais tikslais ir t. t. Šios veiklos apogėjumi Europoje tapo aktyvūs karo veiksmai, prasidėję Rusijai užpuolus Ukrainą. Tai ne tik šalies teritorijos užgrobimas, bet ir gamtos draustinių okupacija. Autorei, kaip žmogui, rūpi ekosistemų išsaugojimas, o kaip menininkei – biologinė įvairovė atrodo vizualiai patraukli bei įdomi ją stebėti ir tyrinėti. Savo kūryboje menininkė stengiasi peržengti griežtas botaninės iliustracijos ribas, kurdama ritmiškus, spalvingus ir emociškai išraiškingus darbus. Autorė ieško temų, kurios sujungtų žmones, parodytų jų vienybę, spręstų bendras problemas. Ji siekia, kad žmonės pajustų savo galios jėgą ir išnaudotų ją saugodami gamtą, įveikdami naikinimo ir griovimo trauką. Autorė teigia, kad kūryboje siekia proto ir intuicijos darnos. Tai tarsi balansavimas tarp dviejų polių. Kritinis menas reikalauja būti „naudingu“, „socialiu“, „svarbiu“ ir kelti aštrius klausimus. Idėja „menas dėl meno“ neturi prasmės. Šiuo metu jos kūryboje ryškus siekis sujungti aktualų kontekstą su skirtingomis vizualinės estetikos dimensijomis.

Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus
Rėmėja – Lietuvos kultūros taryba