Nuo 2026 m. spalio 29 d. Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje eksponuojama paroda „Nekursi sau atvaizdo. Priesakai, kasdienybė ir slinktys“, pasakojanti apie religijos reikšmę žydų gyvenime.
Parodos pavadinimas primena Dievo įsakymą „Nedirbk sau drožinio“ (hebr. Lo ta’aseh lecha pesel), draudžiantį kurti ir garbinti stabus. Judaizme šis priesakas pirmiausia siejamas su stabmeldystės atmetimu ir tikėjimu vienu, jokios fizinės formos neturinčiu Dievu. Jo negalima sutapatinti su žmogaus sukurtu atvaizdu ar materialiu objektu. Vis dėlto skirtingose žydų religinėse tradicijose šio įsakymo aiškinimas ir vaizdavimo ribos įvairavo. Žmonių, gyvūnų ar gamtos motyvai žydų mene nebuvo visuotinai draudžiami, tačiau esminė išliko nuostata, kad atvaizdas neturi tapti garbinimo objektu. Taip susiformavo savitas judaizmo santykis su menu, vaizdu ir jo vieta sakralinėje erdvėje.
Atvaizdo ribojimas nereiškė grožio ar kūrybos atsisakymo. Priešingai – meninė raiška skleidėsi per daikto formą, medžiagą, ornamentą ir meistro darbą. Žydų apeiginiai daiktai yra ne tik religinės prakti kos reikmenys, bet ir gyvos tradicijos, amato meistrystės bei meniškumo liudijimai. Šabo ir švenčių žvakidės, kidušo taurės, besamimų indai, apeiginė tekstilė, Toros ritiniai ir jų puošmenos jungia kasdienybę su šventumu, namus – su sinagoga, žmogaus rankų darbą – su tikėjimo patirtimi.
Sidabrakalystė, kalstymas, graviravimas, siuvinėjimas ir ornamentika atskleidžia ne tik meistrų gebėjimus, bet ir turtingą religinės simbolikos pasaulį. Kiekvienas eksponatas liudija iš kartos į kartą perduodamus papročius, bendruomenės tapatybę, pagarbą religiniams priesakams ir grožiui. Parodoje šie daiktai tampa materialiais atminties saugotojais, kuriuose susipina religija, tradicija, amatas ir menas, pasakojančiais apie žydų gyvenimą, šventes ir dvasinį paveldą.
Parodoje pristatomi žydų apeiginiai daiktai, atskleidžiantys religinių priesakų ir tradicijų vietą kasdieniame gyvenime, švenčių papročiuose bei bendruomenės kultūroje. Tai – išskirtinės istorinės vertybės, kurių nemaža dalis buvo prarasta ar sunaikinta per Holokaustą. Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose saugoma tik nedidelė šio paveldo dalis. Parodą papildo šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) piešiniai ir akvarelės, saugomos muziejaus dailės rinkiniuose. Taip pat parodoje eksponuojamos vertybės iš Vilniaus Gaono žydų istorijos, Nacionalinio dailės, Lietuvos nacionalinio, Trakų istorijos ir IX forto muziejų.
Paroda eksponuojama iki 2027 m. vasario 28 d.
Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus
Partneriai: Nacionalinis dailės muziejus, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus
Dalintis nuoroda el. paštu