Parodos pavadinimą sąmoningai sieju su muzikiniu terminu, nes variacijų forma pagrįsta vienos muzikinės temos keitimu, jos variavimu, kaip ir sodų kūrimas, susideda iš kvadratų ir trikampių, kurie nuolat kinta ir sudaro įvairias, kartais ir labai sudėtingas formas. Muzikos kalba man labai artima ir aš ją „girdžiu“ savo soduose pasirinkdama šiaudelių ilgių kitimą tarsi muzikos metrą arba variacijos atkartojamą motyvą...
Šioje parodoje sukasi įvariausi sodai. Dauguma jų turi savo pavadinimus ir sukurti tam tikra proga – Lietuvos 100-mečiui, Sausio 13-ajai, šeimos šv. Kūčių vakarienei, šv. Velykoms ir kt. Man patinka verti ir šiaudines žvaigždes, rišti paukštelius, angelus, pinti varpelius, kryželius, širdeles. Vėrimas ir pynimas – skirtingas procesas, reikalaujantis skirtingų įgūdžių.
Šiuo metu Lietuvoje jaučiamas didelis pakilimas ir susidomėjimas sodais. Nors ir griežtų geometrinių formų, tačiau tuo pačiu sodai pasižymi ypatinga mitologine simbolika, jie labai paprasti ir kartu labai sudėtingi, jie patraukia žmonių dėmesį. Beje, etninės kultūros tyrinėtojai soduose įžvelgia simbolinę erdvinio pasaulio modelio idėją.
Man sodai – tai kūryba, kurioje sudedu savo intuityvius vizualinius vaizdinius.
Sodai – tai mano draugai, su kuriais nuolat bendrauju, kuriuos myliu.
Sodai – tai darbas, reikalaujantis ramybės, susikaupimo, laiko ir fantazijos.
Sodai – tai mano gyvenimo gyvoji kūrybos dalis, teikianti man džiaugsmą.
Esu laiminga, galėdama tuo džiaugsmu dalintis su visais, besidominčiais šiuo menu.
Marija Žibūdienė
_001.jpg)
Dalintis nuoroda el. paštu