ŠIAULIŲ JULIAUS JANONIO GIMNAZIJA (BUV. ŠIAULIŲ BERNIUKŲ GIMNAZIJA)

Istoriniai objektai
Kaip susisiekti?:

Teikiamos paslaugos vieta

Šiaulių miestas

1851 m. Šiauliuose atidaryta berniukų gimnazija. Jau netrukus švietimo įstaigą palietė 1863–1864 m. sukilimo nuotaikos. Prie sukilėlių jungėsi nemaža dalis mokinių, o miesto karinis pareigūnas gimnaziją traktavo kaip „visų neramumų židinį“.

Nepaisant griežtos imperinės valdžios kontrolės, mokykla buvo įtraukta į XIX a. antroje pusėje kilusio lietuvių tautinio sąjūdžio verpetą. Gimnazistai rinko tautosaką, mieste ir apylinkėse platino juos pasiekusią draudžiamą spaudą bei literatūrą, kurtos lietuvių kalbos kuopelės. 1903–1904 m. slaptus lietuvių kalbos kursus gimnazijos mokiniams vedė tuo metu Šiauliuose gyvenęs kalbininkas J. Jablonskis. Nemažai XIX a. antroje pusėje–XX a. pradžioje šią švietimo įstaigą baigusių moksleivių tapo aktyviais tautinio sąjūdžio, lietuvių studentų draugijų dalyviais, pirmųjų lietuviškų laikraščių bendradarbiais, žymiais mokslo, meno, kultūros, politikos, visuomenės veikėjais.

Tarp 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės aktą pasirašiusių dvidešimties signatarų buvo net keturi Šiaulių gimnazijos auklėtiniai – Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis, Steponas Kairys bei Alfonsas Petrulis (tiek pat signatarų išugdė Mintaujos (dabar Jelgava) gimnazija, tik vienintelėje Marijampolės gimnazijoje jų buvo daugiau – penki).

Atsiliepimai

Komentuoti