DAILININKO GERARDO BAGDONAVIČIAUS NAMAS

Architektūra

Teikiamos paslaugos vieta

Šiaulių miestas

Šiame name 1936–1986 m. gyveno vienas žinomiausių  XX a. Šiaulių dailininkų – grafikas, scenografas, knygų ir žurnalų iliustruotojas, vienas iš ekslibrisų ir dizaino pradininkų Lietuvoje, dailės pedagogas, fotografas Gerardas Bagdonavičius (1901–1986).

Įvairiapuse menine veikla pasižymėjęs dailininkas sukūrė gausybę meno kūrinių: ekslibrisų, skirtų žymioms Šiaulių ir Lietuvos asmenybėms, spektaklių scenografijų Tautos teatrui Kaune, Klaipėdos, Šiaulių teatrams. Iliustravo „Kultūros“ bendrovės knygas, žurnalus „Kultūra“, „Gairės“, „Žiburėlis“ ir kt. Nupiešė daug urbanistinių ir etnografinių piešinių, šiandien tapusių ikonografijos šaltiniais, 1925 m. išleido „Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vaizdų albumą“. Kūrė plakatus, įstaigų blankus, prekių pakuotes. Dailininkas sukūrė iki šių dienų išlikusius baldus, skirtus Karo muziejui ir Karininkų ramovei Kaune. 1929 m. suprojektavo Vytauto Didžiojo jubiliejui skirtą paminklą, esantį Lygumose Pakruojo r. Paminklas, išstovėjęs per visą sovietmetį, restauruotas stovi ir šiandien. Dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybinis palikimas saugomas vienuolikoje Lietuvos muziejų, daugiausia – apie 4 000 – kūrinių saugo Šiaulių „Aušros“ muziejus. G. Bagdonavičius visą gyvenimą dirbo pedagoginį darbą – nuo 1930 m. dėstė vidurinėje amatų mokykloje, Mokytojų seminarijoje, 1942–1944 m. – Meno ir mokslo centro dailės studijoje, pokariu mokė piešimo Juliaus Janonio vidurinėje mokykloje. Name įkurtoje studijoje prieškariu ir sovietmečiu mokė moksleivius privačiai.

Medinį vieno aukšto gyvenamąjį namą su mansarda, išraiškinga šoninio įėjimo lodžija ir balkonu, stilingu, ažūriniais raižiniais puoštu interjeru, dailininkas, manoma, susiprojektavo pats, galbūt, talkinant architektui Karoliui Reisonui. Pastatas pastatytas užmiestyje, naujai suformuotoje Aušros alėjos atkarpoje. Tai vienas išraiškingiausių medinių tarpukario modernizmo statinių Šiauliuose, 1992 m. įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, 2016–2018 m. – restauruotas.

Atsiliepimai

Komentuoti