Po beveik dviejų dešimtmečių gyvenimo užsienyje Sandra Donskytė sugrįžo į gimtuosius Šiaulius. Čia ji tęsia savo sąmoningumo kelionę, veda šokio ir jogos užsiėmimus bei vadovauja marketingo skyriui vienoje didžiausių Šiaulių regiono įmonių – „Salda“. Ramybe, pasitikėjimu ir šilta šypsena spinduliuojanti Sandra mielai pasidalijo prisiminimais ir įkvepiančia istorija su „Globalių Šiaulių“ komanda.
Beveik metai Gibraltare, dar vieni – Doverio priemiestyje (pietryčių Anglija) ir net septyniolika metų Londone. Tokia buvo Sandros kelionė, prasidėjusi vos baigus turizmo administravimo studijas Šiaulių kolegijoje. Sąmoningai vengdama tradicinių emigracijos krypčių – Ispanijos ar Airijos – šiaulietė kartu su draugais pasirinko Gibraltarą: ten kalbama angliškai ir šilta.
„Mes ten buvome pirmieji emigrantai iš Rytų Europos – egzotika vietiniams. Niekas nežinojo, ką reiškia priimti į darbą tokius kaip mes“, – su šypsena prisimena Sandra.
Nuo fabriko iki svajonės studijuoti Londone
Vėliau ji apsigyveno Ašforde (Anglijoje), nes mama troško pokyčių ir norėjo pažinti pasaulį.
„Norėjome tik pagyventi, pamatyti šalį, bet mama nusprendė – reikia ir padirbėti. Po kelių dienų jau dirbome fabrike. Ten sutikau lenką, kurį stipriai pamilau“, – pasakoja Sandra.
Po mėnesio ji grįžo į Šiaulius, kur prieš išvykdama ėjo vadybininkės pareigas Lietuvos galiūnų federacijoje. Tačiau po kelių mėnesių – vedama meilės – viską metė ir vėl išvyko į Angliją.
„Monotoniškas darbas buvo ne man, bet kruopštumo reikalaujanti veikla tapo tarsi terapija, – pasakoja ji. – Ten dirbdama dar ir išmokau rusiškai.“ Tačiau širdyje vis kirbėjo svajonė – studijos aukštojoje mokykloje. Skeptiškai aplinkinių sutiktas sprendimas Sandros nesustabdė: ji išlaikė egzaminus ir pateko į tris Londono universitetus. Pasirinko Vestminsterio universitetą, kur studijavo tarptautinį verslą ir marketingą.
Studijos Londone jai nebuvo sunkios – priešingai, pasak Sandros, Lietuvoje mokytis buvo gerokai sudėtingiau. Tačiau džiaugsmą aptemdė rimti sveikatos iššūkiai – teko vaikščioti ne tik į paskaitas, bet ir pas gydytojus. „Kai nori gyventi – sukiesi“, – sako ji.
Pasaulinio lygio renginys – išskirtinis pasiekimas
Norėdama atsikratyti rutinos ir trokšdama naujų iššūkių, Sandra ryžosi dalyvauti verslumo konkurse, kuriame varžėsi septynių Londono universitetų studentai – ir laimėjo pirmą vietą.
„Rėmiausi patirtimi iš Lietuvos – galiūnų sportu. Anglijoje visi gyvena regbiu ir futbolu, o galiūnai likę paraštėse. Niekas ten nebuvo daręs tokio projekto“, – pasakoja ji.
Įgavusi pasitikėjimo, Sandra ėmėsi didžiausio gyvenimo projekto – pirmą kartą istorijoje Vemblio stadione suorganizavo Pasaulio galiūnų varžybas. Dalyvavo Žydrūnas Savickas ir kiti garsūs sportininkai.
Nepaisydama sveikatos problemų, streso, leidimų derinimo ir rėmėjų paieškų, Sandra – pirmoji moteris pasaulyje, suorganizavusi tokio lygio galiūnų varžybas. Už tai negavo materialinės naudos, tačiau džiaugsmo ir savivertės – su kaupu.
Po šio projekto jai atsivėrė dar platesnės galimybės: Sandra pradėjo organizuoti kitus renginius, leido žurnalą veiklioms moterims, dirbo technologijų įmonėse, o pastaruosius aštuonerius metus – kaip nepriklausoma marketingo ir verslo konsultantė. „Nebedirbau kažkam – dirbau sau“, – sako ji.
„Niekada netikėjau, kad grįšiu“
Po daugelio metų svetur Sandra, vedama ilgesio, vidinių virsmų ir asmeninių aplinkybių, ryžosi dideliam pokyčiui – iškeitė Londono ritmą į gimtojo miesto ramybę. Iš pradžių su sūnumi čia atvažiavo tik keliems mėnesiams, dirbo nuotoliu, tvarkė asmeninius reikalus. Tačiau vieną akimirką suprato – nebenori išvykti.
„Pajutau, kad Lietuva, mano žemelė, traukia labiau nei megapolio ritmas. Vasaromis gulėdavau ant žolės ir jausdavau – noriu čia būti. Tai buvo labai keistas gyvenimo posūkis, net man pačiai, bet kartu – geriausias mano sprendimas“, – sako Sandra.
Jos teigimu, Šiauliai nėra per maži ar per ankšti. „Kai pagyveni pasaulyje, pamatai, kiek daug gero yra čia. Nors buvau nutolusi nuo Lietuvos ir Londoną laikiau savo namais, dabar matau – Šiauliai man idealūs. Maži atstumai, daugiau laiko sau, erdvė kūrybai, gamta šalia.“
Sielą ir kūną gydantys pomėgiai
Sandra sako negalinti gyventi be šokio, muzikos, fotografijos, jogos ir pasivaikščiojimų gamtoje. Šie užsiėmimai – jos energijos, kūrybos ir vidinės ramybės šaltinis.
„Šokdavau valandomis. Muzika ir šokiai man – kaip kvėpavimas“, – pasakoja ji.
Grįžusi į Šiaulius, Sandra nebesijautė suvaržyta griežtų grafikų, todėl ėmė vesti šokio ir jogos užsiėmimus. Tai padėjo jai pačiai atsigauti ir sugrąžino gyvenimui spalvas.
„Atradome savo tradicijas – pasivaikščiojimai Centriniame parke, savaitgaliais – dešimties kilometrų žygiai prie Talkšos ežero ir piknikas ant Salduvės piliakalnio su mano trimečiu sūnumi. Šį – meile ir ašaromis suvilgytą maršrutą – pavadinau Dėkingumo žygiu.“
Jau kelerius metus antrą šv. Kalėdų dieną ji kviečia miestiečius prisijungti prie Dėkingumo žygio – pasidalinti buvimu, žingsniu ir tyla.
Sandra mėgsta ir „lėto gyvenimo“ akimirkas: apsikabinti medį, sėdėti su knyga ir kavos puodeliu vienoje iš bulvaro kavinukių ar tiesiog padrybsoti namie ant sofutės.
„Šiaulių šiuo metu nekeisčiau į jokį kitą miestą. Čia mums su sūnumi – labai gera“, – šiltai sako ji.
Atsiliepimai