Birželio 20 d. 18 val. Šiaulių miesto kultūros centre „Laiptų galerija“ duris atveria prof. dr. Remigijaus Venckaus tapybos darbų paroda ŽIRAFA SKABO LAPUS, kuria autorius tęsia dar 2024 metais pradėtą parodų ciklą „Laisvė ir atsitiktinumas“. Parodą pristatys filosofas Jurgis Dieliautas.

APIE PARODĄ:

Parodos kuratoriaus žodis.

Prof. dr. Remigijaus Venckaus Lietuvos kultūros lauke yra žinomas, kaip menotyrininkas ir kuratorius, besigilinantis į Lietuvos meno ypatumus. Jo žvilgsnis aprėpia videomeno, fotografijos, tapybos ir grafikos tarpdiscipliniškumo klausimus. Sukaupta patirtimi R. Venckus dalinasi su savo studentais jau daugiau nei dvidešimt metų.

Nuo 2023 m. R. Venckus drąsiai brenda į tapybos kūrybinį lauką. Ilgametėje fotografijos kūryboje galime pastebėti nuosekliai ir vieningai plėtojamą meninę raišką. Tapyboje autorius yra kitoks. Jis eksperimentuoja, ieško naujų raiškos priemonių. R. Venckus yra atviras besikeičiančios kultūrinės, socialinės realybės refleksijoms. Drobėse savitai atsispindi asmeninės gyvenimo patirtys ir transformacijos.

Nors tapyba ir yra spalvų menas, tačiau R. Venckaus kūriniuose galime aptikti kiek netikėtą, gausią tapybinę įvairovę. Autorius dažnai pasitelkia lauko tapybos interpretacijas. Jo tapyba yra tiksli, net lakoniška išplėtota raiškos priemonių atžvilgiu. Kūriniai visada intriguoja. Kai kurios drobės žiūrovui pirmiausiai daro poveikį dideliais, gan lygiai tapytais spalvos laukais. Labiau įsižiūrėjus akis pradeda mėgautis smulkiomis, lyg nereikšmingomis, bet labai iškalbingomis, kontrastuojančiomis grafinėmis kūrinio detalėmis.

Analizuodamas R. Venckaus drobes neatsitiktinai taikau žodžių junginį spalvinis laukas. Jo tapybos kūriniai labai dažnai atrodo kaip magiški žemėlapiai – tokie pažįstami, lyg autoriaus perdaryti urbanistinių struktūrų atspindžiai. Taigi, spalvinių laukų žaismas, paveikslo emocinis krūvis lyg veda žvilgsnį smulkių, dažnai grafiškų kūrinio elementų link. Jie suponuoja ne tik autoriaus meninę raišką, bet ir mus intriguoja pradinio motyvo paieškoms. Toks tapybos kūrinių konstravimas suteikia žiūrovui daugiasluoksnes intelektualines ir estetines patirtis.

Naujausi R. Venckaus paveikslai mums rodo, kad autorius atsitraukia nuo griežtų, lyg protu struktūruotų spalvinių laukų dermės ir veda mus link netikėtų, gamtos plastikos padiktuotų motyvų. Jie kitokie, netikėti. Nors jie ir atrodo lyg interpretuojantys Secesijos meno tradiciją, tačiau išlieka diktuojami peizažinės aplinkos potyrio realybės ir jautriai interpretuoti paties autoriaus.

Galime pastebėti, jog kartais R. Venckaus sumanymai nebetalpina spalvinių potyrių interpretacijose. Paveikslai apauga grafikos elementais ir taip sufleruoja, kad grafinė raiška jam (autoriui) yra nesvetima. Kai kurios drobės pralaužia tradicinį tapybos suvokimą, įvelia žiūrovus į naujus intriguojančius grafinius sluoksnius. Kūriniai lyg pradeda klausti – ar pati tapyba yra pasiruošusi dabarties transformacijoms, kai mašininis mokymasis (dirbtinis intelektas) kėsinasi į jos pačios egzistavimą. Nebūtinai autoriaus kūryba atsako į gilias, egzistencines spalvos žaismo likimo interpretacijas, nebūtinai naujai aptinkama autoriaus raiška pateikia atsakymus apie tai, kokia turi būti tapyba, kokios transformacijos jos laukia ateityje, bet aišku viena – kūriniai tikrai mus įtraukia į netikėtus vizualinės realybės potyrius.

Nauja, gaivu, šviežia, kiek netikėta, intelektualu, estetiška ir tikrai įdomu – tiek galima pasakyti apie naujausią R. Venckaus parodą ir pakviesti įspūdingiems potyriams.

Prof. Dr. Rimantas Plungė (Vytauto Didžiojo universitetas)

Autoriaus žodis.

Esu skaitęs ne vieną straipsnį, kuriame ne tik menotyrininkai, o ir patys dailininkai yra teigę apie tai, kad ateitis priklauso abstrakčiajam menui. Nepaneigiant realistinės tapybos indėlio į meno istoriją aš neretai keliu retorinį klausimą apie tai, kad per daug nematau dailininko darbo prasmės kai viskas atvaizduojama tarsi nuotraukoje. Dabar šis klausimas kaip niekad yra aktualus, nes egzistuoja gana neblogai ištobulinta fotografijos technika ir kitos tikrovės objektų judėjimą įamžinančios medijos.

Aišku viena – hiperrealistinė tapyba yra autoriaus meistrystės įrodymas ir ryšio su tapybos istorija ženklas. Dailininkai hiperrealistai mums taip pat aiškiai pasako jog vis dar įmanoma vaizduoti pasaulį tokiu būdu, kokį jie kantriai puoselėja ilgus šimtmečius.

Kodėl ateitis priklauso abstrakčiajam menui, o šiuo atveju ir abstrakčiajai tapybai? Įsigalėjus beveik idealiai pasaulio paviršių atvaizduojančioms medijoms (visiškai tobulas atvaizdavimas egzistuoja tik absoliuto valioje) vis aštriau yra keliami klausimai apie tai kas slypi už regimybės ribos. Šiuo atveju abstrakčioji tapyba mums suteikia galimybę pamatyti tikrovę už regimybės ir lietimo, už girdėjimo ir užuodžiamumo ribos. Tapytojo abstrakcionisto užduotis – pasakoti įtaigiai apie tai, kas negali būti papasakojama įprasta kalba ar dokumentiniu tikrovės reginio atspaudu. Tokiu būdu yra mums suteikiama papildoma galimybė sužadinti vaizduotę, žaisti su jos kuriamais paradoksais, klaidose patirti naujas naratyvo vystymo kryptis. Drįstu teigti, kad abstrakčiojoje tapyboje glūdi neišsenkantis mums atpažįstamų naratyvų dekonstrukcijos potencialas. Būtent tai mane ir domina. Intereso aš neprarandu net tuo metu kai žvelgiu į kolegų kūrinius, kai drobę užpildau nervingais teptuko potėpiais arba plėtoju kontrastingą spalvinį konfliktą.

Abstraktūs kūriniai ir provokuojantys pavadinimai atspindi mano navigaciją pasaulyje, kuri yra grindžiama šėlstančia intuicija ir vietoje nenustygstančiais naratyvais. Tikiu, kad dėl to mano kūriniai tampa neįpareigojantys mąstyti tik laikantis griežtų apribojimų ar sekant vienos krypties nuorodų tinklą. Tikiu, kad apžiūrinėjant mano kūrinius atsiranda erdvė nereglamentuotam patyrimui, kuris gimsta tarp žiūrovo ir tapybos (išorinės bei numanomos vidinės/naratyvinės struktūros).

Mano kūryboje galite pastebėti specialų paveiksle užfiksuoto (at)vaizdo ir pavadinimo konfliktą. Tokiu būdu aš jums užsimenu apie tai, kas negali būti pavaizduota, apie bedugnį tarpeklį, kuris egzistuoja ir plečiasi tarp formos ir pavadinimo. Jį (tarpeklį) galima pereiti tik įdarbinus savo vaizduotę. Mano tapyba iš tikrųjų yra ne tokia kokia atrodo, ji yra tokia kokį paveikslas daro poveikį į jį žvelgiančiam asmeniui. Tikslu tampa noras į kiekvieną žiūrovą prabilti vis kitaip, vis naujai ir vis individualiai.

Tapybos posūkis nuo realizmo link abstrakcijos yra susijęs su pamatiniu atvaizdo paviršiaus plokštumu. Taip yra todėl, kad tapybos realizmas tik imituoja erdvę ir joje egzistuojančių daiktų išdėstymą perspektyvoje. Tad neginčytinas apimtinės erdvės tikroviškumo trūkumas ir lemia šį posūkį abstrakcionizmo link. Kadangi pirmenybė yra teikiama intuicijai, todėl abstrakčiojoje tapyboje turite reikalą ne su vaizdo, o pojūčio perteikimu. Čia koloritas ne tik rodo, kad tapyba yra spalvos menas, bet kelia hipotezę apie spalvos juslinį materialumą kaip daiktą. Tad į abstrakčiąją tapybą galite žiūrėti kaip į žmogaus dar niekados netyrinėtus Amazonės džiunglių regionus. Pro paveikslą jums atsiveria ištisi minties, asociacijų ir intuicijos kraštovaizdžiai.

Naująja savo paroda tęsiu dar 2024 m. pradėtą parodų ciklą „Laisvė ir atsitiktinumas“. Simboliška, kad tiek visas ciklas, tiek ši paroda dar kartą suaktyvina kovos už laisvę diskursą. Dabar tai ypač aktualu, nes savo valstybės laisvę patiriame kaip labai trapią gėlelę ir regime Ukrainą kovojančią už savo išlikimą. Todėl mane aplankytų neapsakomas džiaugsmas jei atvykdami į atidarymą (ar vėliau lankydami parodą) pagarbą man išreikštumėte ne dovanodami gėles, o aukodami „Blue/Yellow“ organizacijai. Remkite trumpaisiais numeriais 1482 (5€) ir 1499 (10€).

Prof. Dr. Remigijus Venckus (Vilniaus Gedimino technikos universitetas)

Kviečiame apsilankyti Remigijaus Venckaus tapybos darbų parodos ŽIRAFA SKABO LAPUS atidaryme birželio 20 d. 18 val. „Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83, Šiauliai).

Renginys nemokamas!

Paroda bus eksponuojama iki birželio 28 dienos.

TRUMPAI APIE AUTORIŲ:

Prof. dr. Remigijus Venckus – medijų menininkas ir meno kritikas, kuriantis tarpdalykinį meną, dėstantis Lietuvoje ir užsienyje, rašantis apie šiuolaikinį meną ir medijų kultūrą. Jo kūryboje dažnai dera eksperimentinė fotografija, kompiuterinė grafika, akrilinė tapyba ir koliažas. Pagrindinės temos – atmintis, laikas, asmeninė patirtis bei kūnas ir seksualumas. Per 20 metų akademinę karjerą jis surengė 10 parodų užsienyje ir 85 Lietuvoje, dalyvavo 49 tarptautiniuose bei 41 vietinių meno renginių. Jo darbai saugomi muziejuose ir privačiose kolekcijose Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Venckus taip pat paskelbė 448 straipsnius ir kuravo 39 meno renginius Lietuvoje ir užsienyje.

Pastaba: Visi kūriniai yra parduodami, plačiau žr. shop.venckus.eu. Dėl įsigijimo kreiptis į autorių el. paštu remigijus.venckus.eu. Šios parodos neremia LR institucijos, fondai, privatūs asmenys, verslas ar kitos organizacijos. Surengta autoriaus ir galerijos iniciatyva. Organizuoja ŠMKC „Laiptų galerija“ (+370 6588 0507, info@laiptai.com), kuruoja prof. dr. Rimantas Plungė (rimantas.plunge@vdu.lt).