KĘSTUČIO SVIRNELIO KINETINIŲ SKULPTŪRŲ PARODA „CIVILIZUOTAS ABSURDAS“

2025 m. lapkričio 7 – gruodžio 13 d. Šiaulių dailės galerijoje veiks Kęstučio Svirnelio kinetinių skulptūrų paroda „Civilizuotas absurdas“.

Parodos atidarymas lapkričio 7 d., penktadienį, 17.00 val. Atidarymo metu lankymas nemokamas. 

Paroda yra šiuolaikinio meno ir mados festivalio „VIRUS’30“ programos dalis. 

Pilna programa: https://siauliugalerija.lt/siuolaikinio-meno-ir-mados-festivalio-virus30-programa/

APIE PARODĄ

Kęstutis Svirnelis gyvena ir kuria Vokietijoje. Baigęs skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje, magistro laipsnį įgijo Valstybinėje meno ir dizaino akademijoje Štutgarte. Menininkas kuria kinetinius objektus ir instaliacijas, nagrinėja kapitalizmo, vartotojiškumo, liberalizmo, demokratijos bei žmogaus vaidmens sistemoje temas.

Savo kūrinius jis vadina atspindžiais ir teigia kuriantis „absurdišką meną absurdiškam pasauliui“. Prancūzų filosofas Albertas Camus veikale „Sizifo mitas“ daug kalbėjo apie absurdą, tačiau tikino jo negalintis apčiuopti kasdienėje aplinkoje. Tuo tarpu Kęstutis Svirnelis tvirtina absurdą materializuojantis – žinoma, su tam tikra apsauga ir distancija. Pirmasis susitikimas su jo kūriniais dažnai kelia juoką: jie atrodo žaismingi, iš pirmo žvilgsnio lengvai suprantami. Tačiau menininkas laikosi pozicijos, kad kūrinys visuomet atviras interpretacijoms, asmeninei istorijai ar emocijai. Kartais užuomina ar nuoroda glūdi tik pavadinime. Jei žiūrovas nejaučia absurdo pasaulio, jis gali likti prie savojo – vertinti pagal asmeninę vertybių skalę.

Svirnelio kūryba artima XX a. 7–8 dešimtmečiais Italijoje kilusio avangardinio judėjimo „Arte Povera“ (liet. skurdus menas) principams. Šio judėjimo atstovams buvo svarbus santykis su medžiaga – jos kilmė, estetinės ar antiestetinės savybės, nepriklausomai nuo kainos. Jie teigė, kad menas turi būti politiškas ne turiniu, o transformuojančia žinute. Garsiausi „Arte Povera“ menininkai, tokie kaip graikas Janis Kounellis, eksponavęs gyvus arklius kūrinyje „Be pavadinimo“ (1969), ar italas Michelangelo Pistoletto su garsiąja „Skudurų Venera“ (1967), daugiausia kūrė skulptūras, objektus bei performansus. Menininkai pasisakė prieš meno komercializaciją ir produktinę vertę, akcentavo visuomeninę bei kultūrinę kūrinio reikšmę.

Kęstutis Svirnelis savo kūryboje pasitelkia įvairias medžiagas: dolerius, dėvėtus drabužius, kanalizacijos vamzdžius, gumines pirštines, celofaną, neįgaliųjų vežimėlius, manekenus, o pastaraisiais metais – kailinius ir kailius. Šios medžiagos tampa ir politiniu, ir labai asmeniniu pareiškimu. Pasitelkus judesį, labai pigios (guminiai batai, pirštinės) ar labai brangios (natūralūs kailiniai) medžiagos susijungia į netikėtas vaizdines bei prasmines asociacijas.

Nuo kūrybos pradžios skulptorius naudoja rastus objektus ir daiktus. Jo kūriniuose gausu ne tik judesio, bet ir performatyvumo. Vienas ryškiausių darbų – iš dolerių sukurta pagal daviklio parametrus besijuokianti žiurkė „Kapitalas“, eksponuota meno mugėje „ArtVilnius“ 2009 m.

_ _ _

Festivalio organizatorė – Šiaulių dailės galerija

Finansuoja: Šiaulių miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba

Pagrindinis informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Partneriai ir rėmėjai: UAB „Sixteen media“, „Cupernican“, „wãpsva LT“ dizaino namai, „Soya Asia“, PC „Saules miestas“, UAB „Laurema graphics“, „Tešla ir dešra“, „Simo limonadai“, „SOVLI“ Toyota centras Šiauliuose, „Meno niša“, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, UAB „Rūta“, Šiaulių technologijų mokymo centras, Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centras, Estijos dailės akademija, Latvijos dailės akademija, Vilniaus dailės akademija, Lvivo mados savaitė, nepriklausoma meno projektų erdvė „Garažas“, UAB „Grafų baldai“, VšĮ „Aksida“, Šiaulių pramonininkų asociacija.

Festivalio dizaineris –  Marius Žalneravičius.