Gedulo ir vilties dienos minėjimas Venclauskių namuose-muziejuje

2025 m. birželio 12 d., ketvirtadienį, 15 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Venclauskių  namuose-muziejuje (Vytauto g. 89, Šiauliai) vyks Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Įėjimas nemokamas.

Bus pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – LGGRTC) parengta paroda Kovojančios Lietuvos prezidentas. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininkas, partizanų generolas Jonas Žemaitis-Vytautas (1909-03-15–1954-11-26), skirta generolo Jono Žemaičio-Vytauto 70-osioms žūties metinėms atminti.

Dalyvaus parodos autorės Gerda Kazickienė ir Aistė Tarabildienė.

2024 m. lapkričio 26 d. sukako 70 metų, kai Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininkui, partizanų generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui Maskvos Butyrkų kalėjime buvo įvykdyta mirties bausmė. LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, pagerbdamas ryškiausio Lietuvos partizaninio karo vado atminimą, parengė parodą, skirtą šio neeilinio žmogaus gyvenimui ir kovai. Parodą parengė muziejaus darbuotojos: Gerda Kazickienė, Vega Ribikauskienė, Aistė Tarabildienė.

Jonas Žemaitis neabejotinai yra ryškiausia Lietuvos ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo figūra, įkūnijanti lietuvių tautos drąsą, pasiaukojimą ir ryžtą kovoje dėl valstybės Nepriklausomybės. 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas, pripažinęs J. Žemaičio nuopelnus Lietuvos valstybingumui, paskelbė jį kovojusios su sovietų okupacija Lietuvos valstybės vadovu, 1949–1954 m. faktiškai vykdžiusiu Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. Paroda skirta šio neeilinio žmogaus gyvenimo ir kovos istorijai atminti. Joje pasakojama Žemaičių šeimos istorija, pristatomi J. Žemaičio mokslai Karo mokykloje Kaune, tarnyba nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje, veikla sovietų ir nacių okupacijų metais, pokario kova antisovietiniame pogrindyje, nelaisvės metai sovietų rėžimo gniaužtuose. Aptariamas ir partizanų generolo atminimo įamžinimas.

Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos ypatingojo, Lietuvos centrinio valstybės,  Lietuvos valstybės istorijos ir Kauno regioninio valstybės  archyvų; Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų, Raseinių krašto istorijos, Kėdainių krašto, Vytauto Didžiojo karo ir Šiaulių „Aušros“ muziejų bei privačių asmenų archyvų.