Šiaulių rajonas įdomus ne vien nuostabia gamta, bet ir savo istorine praeitimi. Šio maršruto pagrindiniai objektai – piliakalniai – Šiaulių rajono istorijos liudininkai, menantys šimtmečiais trukusias mūsų protėvių kovas už savo žemę, laisvę, pagonių tikėjimą.
Maršruto ilgis 124 km.
Trukmė 3 val.
Maršrutą galite pradėti bet kurioje Jums patogioje vietoje.
Girnikų šventakalnis. Šikšto kalnas (arba Girnikų piliakalnis, Šventkalnis) – 183,1 m aukščio virš jūros lygio kalnas. Kalnas mažai tyrinėtas, todėl nėra įrodymų, kad jame yra stovėjusi pilis. Pasak legendos milžinas Anculis nukovęs tiek daug priešų, kad susidaręs visas lavonų kalnas. Tada nuėjęs į pajūrį, prisėmęs batus smėlio ir užbėręs ant nukautųjų. Taip ir susidaręs kalnas. Greta buvęs 140 m. aukščio Arvydiškių kalnas jau baigiamas nukasti dėl statyboms tinkančios kokybės smėlio. Pasakojama, kad piliakalnį supylęs milžinas Kuršis, eidamas iš Kuršėnų pas savo motiną į Kurtuvėnus. Pakeliui į klumpes pribyrėję smėlio. Tad sustojęs milžinas ir iškratęs klumpę – taip ir atsirado kalnas. Koordinatės 55.85903, 23.0352.
Bubių piliakalnis. XIII amžiuje čia stovėjo viena stipriausių Šiaulių žemės pilių, kuri turėjo svarbią reikšmę kovose su kryžiuočiais. Tai vokiečių kronikose ne kartą minima Dubysos pilis (vok. Dobitzen). Pilies būta medinės, apjuostos akmenimis sutvirtinta 5–6 metrų aukščio statinių rąstų siena. Manoma, kad pilies įgulą galėjo sudaryti 50–70 ginkluotų vyrų. 1236 metų vasarą Dubysos pilį nesėkmingai bandė užimti Saulės mūšyje sumušti kalavijuočiai. Atkaklus pilies įgulos pasipriešinimas padėjo kunigaikščiams Bulioniams pavyti ir galutinai sumušti priešus prie Mūšos upės. 1348 m. Dubysos pilį sudegino didelės Ordino kariuomenės pajėgos. Pilis greitai buvo atstatyta, tačiau per 1358 metų antpuolį vėl sudegė. Livonijos kronikose rašoma, kad per šį pilies šturmą žuvo šimtas jos gynėjų ir du Ordino broliai. Koordinatės 55.86183, 23.12982.
Kurtuvėnų piliakalnis. Nuo II tūkstantmečio prieš Kristų iki XIV amžiaus piliakalnis turėjo būti didžiausia ir svarbiausia plačios apylinkės gyvenvietė. Prieš pusantro tūkstančio metų išaugusi bendruomenė įsikūrė ant gretimos didesnės kalvos kaip žemdirbių kaimas. Apie tūkstantį metų gyvavęs bendruomeninis kaimas palaipsniui peraugo į bajorkiemį, o šis – į dvarą. Ant piliakalnio yra dubenuotas akmuo. Koordinatės 55.82644, 23.04365
Vainagių piliakalnis. Pelkių apjuostas Vainagių piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia. Vietiniai žmonės pasakoja, kad kalnas supiltas rieškučiomis, o į jį per pelkes vedusi medgrinda. Archeologiniai tyrimai parodė, kad Vainagių piliakalnis nebuvo apgyvendintas, o ant jo atrasti rieduliai rodo, kad čia galėjusi būti alkavietė. Tarpukariu vietos gyventojai ant piliakalnio rengė pasilinksminimus (subatvakarius), o girininkijos saviveiklininkai rodė teatro vaidinimus. Koordinatės 55.80201, 22.99377
Rekčių piliakalnis. Išdidus Rekčių piliakalnis stūkso dešiniajame Ventos upės krante, prie kelio Mažeikiai - Kuršėnai. Čia žmonės gyveno ir kovėsi nuo I mūsų eros tūkstantmečio vidurio iki XIV amžiaus. Šiaurės rytų pusėje yra buvusi 0,7 ha plote priešpilio gyvenvietė. Piliakalnyje yra beveik apvali 6 – 7 metrų skersmens aikštelė, apjuosta pylimu. Koordinatės 56.07725, 22.8536.
Šilėnų piliakalnis. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Ventos kairiajame krante. Aikštelė ovali, 28x22 metrų dydžio, juosiama pylimo. Šlaitai statūs, 11-12 metrų aukščio.
Datuojamas I tūkstantmečiu - XIV amžiumi. Į pietryčius nuo piliakalnio, 2 hektarų plote buvo papėdės gyvenvietė, kurioje rasta žiestos keramikos. Koordinatės 56.01774, 22.88865
Romučių piliakalnis. Piliakalnis (Gojelis) įrengtas aukštumos kyšulyje, Ventos dešiniajame krante, santakoje su Upiuku. Piliakalnis apardytas jame XIX-XX a. pradžioje buvusių kapinių (ant pylimo tebestovi kryžiai ir mūrinė koplytėlė). Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia.Koordinatės 56.04914, 22.89333.
Luponių piliakalnis. Spėjama, kad iki XIV a. čia stovėjo viena iš Šiaulių žemės pilių. Medinė pilis, buvusi vietos gyventojams slėptuve tarpusavio kovose ir kovose su kryžiuočiais. Istorikų nuomone, Luponių pilis buvo viena iš pagrindinių pilių Šiaurės Lietuvos gynybos sistemoje kare su kryžiuočiais. Koordinatės 56.0061, 23.19153.
Jurgaičių (Domantų) piliakalnis. Viduramžiais ant šio kalno stovėjusi medinė pilis, kronikose vadinta „Kula“. Ją sunaikino Livonijos kariuomenė 1348 m. Ilgus metus kalnas stovėjo plikas. XIX a. viduryje ant piliakalnio, liaudies vadinto Pilies kalnu, Jurgaičių, Domantų piliakalniu, Maldavimų kalnu, imta statyti kryžius. Vietiniai žmonės pasakoja, kad pirmieji kryžiai pastatyti meldžiant Dievą sveikatos. Anot kitų pasakojimų, kalne kryžius imta statyti 1863 m. sukilime žuvusiesiems atminti. Numalšinusi sukilimą caro valdžia uždraudė statyti kryžius – žmones, kurių sodybose stovėdavo kryžius, bausdavo, o kryžius griaudavo. Maldingi žmonės nė neketino atsisakyti statyti kryžius, tačiau rinkdavosi atokesnę vietą, tokia ir buvo Kryžių kalnas. Tad Kryžių kalnas yra ir visas kliūtis įveikiančios tikėjimo stiprybės ženklas. Koordinatės 56.01519, 23.41652.
Atsiliepimai