„Šiauliai yra nuostabių istorijų miestas“, – sako Kristina Tamulevičiūtė – vertėja, rašytoja, alternatyvios mados drabužių ir aksesuarų kūrėja, gidė, Lietuvos rašytojų sąjungos bei Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė. Kristina į Šiaulius sugrįžta ne tik todėl, kad čia – jos šaknys. Čia ji aplanko šeimą ir draugus, randa įkvėpimo, ramybės, ieškojimų ir netikėtumų. Profesionalės menininkės ir keturių knygų autorės pasakojimas – dar vienas įdomus skyrius „Globalių Šiaulių“ istorijoje.
Adresą esu pakeitusi daugiau nei dešimt kartų
Iš Šiaulių išvykau studijuoti į Vilnių – ten baigiau lietuvių filologijos ir slovėnų kalbos studijas. Stažavausi Liublianos (Slovėnija) ir Sarajevo (Bosnija ir Hercegovina) universitetuose. Vėliau studijas tęsiau Bolonijos universitete (Italija), kur gilinau žinias politikos moksluose, o dar po kurio laiko Kauno technologijos universitete įgijau vertimo magistrantūrą.
Baigusi studijas, praktiką atlikau Europos Parlamento sekretoriate Liuksemburge. Ten kurį laiką ir dirbau – verčiau politinius bei teisinius tekstus. Nors sekėsi gerai, jaučiau, kad tai ne mano kelias – šioje pozicijoje negalėjau savęs realizuoti. Po kurio laiko grįžau į Lietuvą ir ėmiausi versti pirmąją knygą – ji buvo apie žvalgybos istoriją.
Šiuo metu gyvenu Vilniaus rajone. Daug laiko skiriu šeimai – vaikams ir vyrui, kuris, beje, taip pat šiaulietis. Prieš dvidešimt metų susipažinome prie „Gaidžio“ – ten po pamokų rinkdavosi mūsų draugų būreliai.
Kūryba – nuo rašymo iki išskirtinių nėrinių
Visą laisvą nuo šeimos laiką skiriu kūrybai – rašau ir verčiu knygas, neriu vąšeliu. Esu išvertusi 40 knygų iš anglų, slovėnų ir bosnių kalbų. Mano pačios mintys ir istorijos nugulė į keturias knygas – du poezijos rinkinius, esė knygą ir alternatyvios mados knygą.
Smagu, kad eilėraščių knyga „Gyvybė“ 2024 m. pateko į geriausių lietuvių poezijos knygų penketuką. Naujausioje knygoje „Namai“, dalyvavusioje „15min“ geriausios metų knygos rinkimuose ir patekusioje į penketuką, daug vietos skyriau savo protėviams ir gimtiesiems Šiauliams – čia daug šio miesto vaizdų, jausmų ir prisiminimų.
Nerti mane dar vaikystėje išmokė prosenelė. Mokydamasi Šiauliuose nusinerdavau drabužių ir aksesuarų – norėjau išsiskirti iš minios. Tuo metu klausiau sunkios muzikos, prijaučiau gotų judėjimui, tad ir mano stilius buvo atitinkamas.
Daugybė sukurtų nėrinių schemų, kurias parduodu internetu, – mano mėgstamo užsiėmimo rezultatas. Ši, Lietuvoje nelabai populiari, kūrybos kryptis sulaukė dėmesio užsienyje: šiemet pasirodė mano mados knyga „Crochet Like a Goth“ („Nerk kaip gotas“). Ji platinama visame pasaulyje ir tapo „Amazon“ bestseleriu.
Džiaugiuosi, kad mano „Instagram“ paskyra @lunarstill_gothic šiuo metu turi apie 18 tūkst. sekėjų – įspūdingas skaičius, turint omenyje, kad tai nišinės mados kryptis.
Mano dienoje telpa viskas – motinystė, kūryba ir vertimai. Sąmoningai pasirinkau tokį kelią: iš kelių veiklų pragyventi lengviau nei iš vienos, o dirbdama iš namų galiu būti su vaikais. Šeima man – svarbiausia.
Šiauliai man visada buvo....
Miestas, į kurį sugrįžtu. Į Šiaulius grįžau baigusi ir bakalauro, ir magistro studijas, čia gyvenau prieš išvykdama dirbti į Liuksemburgą. Čia gimė mano dukra.
Šiauliuose baigiau gidų kursus. Mėgstu keliauti po istorines vietas, domiuosi juoduoju turizmu. Kartais susirašome su klasės draugais. Labai mažai jų liko Šiauliuose. Dauguma gyvena užsienyje arba didesniuose Lietuvos miestuose.
Savo prisiminimuose apie Šiaulius.....
Paklaidžioju tada, kai prireikia gero siužeto rašomam tekstui. Šiauliai vaizduojami arba apie juos užsimenama visose keturiose mano knygose.
Sentimentus man kelia šiaulietiška(-os)...
Gatvės ir kai kurie pastatai. Po pamokų su draugais ir pažįstamais rinkdavomės bulvare, senosiose kapinėse, Saulės Laikrodžio aikštėje (prie „Auksinio berniuko“). Buvusio Dailės fakulteto kiemelyje vykdavo alternatyvios muzikos koncertai. Dar pasiilgstu to, ko nebėra, pavyzdžiui, „Žiburio“ knygyno, kur mane po pamokų Centro pradinėje vesdavosi močiutė; ten man nupirko pirmąsias rimtas knygas – visus A. Diuma „Grafo Montekristo“ tomus.
Pasaulis apie ŠIAULIUS turėtų išgirsti, nes....
Tai yra nuostabių istorijų miestas. Rašytojui Šiauliai yra tikras lobis, juk turime ir menkai tyrinėtas senąsias kapines, ir daugybę legendų, tarpukariu Šiauliai iš viso buvo vienas iš Lietuvos kultūros centrų. O kur dar Frenkelio odos gamykla, gaminusi tokius batus, kokių nebuvo visame pasaulyje. Turime ir liūdną geto istoriją, šiandien aktualią kaip niekada. Man atrodo, kad apie istorines Šiaulių įdomybes galėčiau kalbėti ištisas valandas, nors nesu profesionali istorikė ir žinau labai mažai.
Šiandien su Šiauliais mane sieja.., o rytoj ...
Su Šiauliais mane visada sies šeima, šeimos istorija, kūryba ir kalba. Yra toks negražus bosnių, kroatų ir serbų posakis „Seljaka iz sela lako, ali sela iz seljaka nikako“ („Kaimietį iš kaimo /ištrauksi/ lengvai, o kaimo iš kaimiečio /neišrauksi/ niekaip“). Perfrazuojant man atrodo, kad ir šiaulietį iš Šiaulių ištrauksi lengvai, bet Šiauliai šiaulietyje taip ir pasiliks. Pavyzdžiui, aš baigiau lietuvių filologijos studijas ir buvau „išmuštruota“ kalbėti gražia bendrine lietuvių kalba, bet šiauliečių tarmė vis tiek išlenda, net jei kalbu oficialių renginių metu.
Atsiliepimai