Jau kiek anksčiau šiais metais pirmasis projekto vizitas nukėlė komandą į Latvijos regionus – „Madona“ ir „Preiļu“. Čia dalyviai lankėsi „Lazdonas Piensaimnieks“ pieno ūkyje, „Līvi“ sūrių gamykloje, „Domu Pietura“ vyninėje ir „Lat Angus“ ekologinėje mėsos fermoje. Kiekvienas sustojimas tapo pasakojimu apie žmones, kurie puoselėja tradicijas ir kartu ieško naujų būdų pristatyti savo produktus lankytojams. Ši kelionė leido iš arti pamatyti, kaip Latvijos gamintojai jungia paveldą, inovacijas ir tvarumą, kurdami patrauklias gastronominio turizmo kryptis.
Antrasis pažintinis vizitas kvietė atrasti Lietuvos šiaurės kulinarinį paveldą. Dalyviai lankėsi Sodeliškių dvare, kur išbandė tradicinį duonos kepimą, Kirkilų bendruomenėje ragavo žuvienės iš vietinių ežerų, o „Biržų alaus“ darykloje dalyvavo degustacijoje „Radvilaitės kaprizai“, atskleidusioje senųjų bajorų virtuvės subtilybes. Rokiškyje laukė šakočio ir „Karvutės“ saldainių gamybos edukacijos, o Ilzenbergo dvare – vietos produktų degustacija. Ši patirtis parodė, kad lietuviškas skonis kyla iš paprastumo, autentiškumo ir nuoširdaus bendravimo prie bendro stalo.
Trečiasis projekto vizitas – į Italijos sostinę Romą – tapo patirčių kulminacija. Išvykoje dalyvavo Šiaulių TIC bei Šiaulių TMC atstovai, Daugpilio (Latvija) atstovai iš turizmo, švietimo ir miesto gastronomijos sektoriaus. Dalyviai pasinėrė į itališkos gastronomijos pasaulį. Vietiniame Mercato Guido Reni turguje, atokiau nuo turistų minios, jie mėgavosi tradicinių Romos patiekalų degustacija. Legendinė pasta carbonara, gyvuojanti nuo XX amžiaus ir buvusi populiari tarp angliakasių, kuriems tai tapo paprastu ir sočiu patiekalu. Makaronai, kiaušiniai, sūris ir šoninė – gali atrodyti nieko ypatingo, bet būtent šis derinys pavertė šį patiekalą legendiniu. Kitas dienos atradimas buvo pasta amatriciana, kilusi iš Amatričės miesto. Jos skonio paslaptis slypi pomidorų, pekorino sūrio ir liesos guanciale derinyje. Tai labai paprastas receptas, tačiau jis įkūnija tikrąją itališkos virtuvės esmę – paprastų ingredientų harmoniją. Dieną vainikavo vakarienė „Osteria Miscellanea“, kur skambant tradicinės itališkos muzikos natoms buvo patiekta saltimbocca alla romana – veršiena su šalaviju ir kumpiu. Šis XIX amžiaus patiekalas tebėra Romos virtuvės pasididžiavimas, o jo pavadinimas – „šoka į burną“ – puikiai atspindi skonį.
.jpg)
(Pasta amatriciana)
Sekančią dieną degustacinių pietų restorane „Trattoria Luzzi“ metu, dalyviai buvo supažindinti su vadinamąja „cucina romana povera“ – „varguoliška Romos virtuve“ – jaučių skrandžiai, jaučių uodegos, širdys ir kiti subproduktai. Patiekalai, kilę iš Testaccio rajono, tarp žemesniųjų klasių atstovų, kur dar XIII amžiuje tuometinių skerdyklų darbininkai gaudavę atlyginimą galvijų subproduktais, gamindavosi iš to, ką turėdavo, siekdami išgyventi, šiandien tampa Romos tradicine virtuve, miesto identiteto dalimi, kuriuo kiekvienas tikras romietis gali pasididžiuoti.
( Jaučio skrandis pomidorų padaže ir avienos vėrinukas)
Vakarei projekto grupė susirinko restorane „Ristorante pizzeria Campo di Fiori“. Čia svečiai ne tik ragavo tradicinės romėniškos picos „scrocchiarella“, bet ir dalyvavo jos gaminime. Ši patirtis parodė, kad itališka gastronomija – tai ne tik receptai, bet ir bendravimo, kūrybiškumo bei bendros patirties džiaugsmas.
Galiausiai paskutinė kelionės stotelė buvo Nemi miestelis, įsikūręs Albano ežero pakrantėje. Nemi garsėja braškių laukais ir gatvėse parduodamais sezoniniais produktais. Dalyviai pamatė, kaip kulinarinės tradicijos – nuo braškių iki naminių uogienių ir makaronų – tapo svarbia mažo miestelio turistinio įvaizdžio dalimi. Jie aplankė Norceria di Nemi, kur paragavo porchetta (Lacio regione kilusi lėtai kepta kiaulė, garsėjanti traškia žievele, sultingu vidumi ir žolelių aromatų) ir įvairių Itališkų sūrių.
Vakare vyko baigiamoji vakarienė restorane „Grotta Azzurra“, kur dalyviai ragavo tradicinių Viduržemio jūros regiono stiliaus žuvies patiekalų. Pajūrio atmosfera suteikė projektui ryškų paskutinį akcentą.
Visų trijų projekto išvykų metu dalyviai dalijosi patirtimi, mokėsi vieni iš kitų ir ieškojo, kaip kulinarinį paveldą paversti patraukliu turizmo produktu. Ši veiklų grandinė tapo puikia platforma bendradarbiavimui tarp profesinio mokymo, turizmo ir verslo sektorių, skatinant kūrybiškumą ir inovacijas.
Pasak dalyvių, didžiausia projekto vertė – ne tik ragauti, bet ir suprasti, kaip maistas formuoja kultūrinį identitetą. Įgytos žinios ir įkvėpimai bus pritaikyti organizuojant tolimesmes veiklas, kur viena iš jų yra Kulinarinis centras Šiaulių technologijų mokymo centre.
Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 m. Interreg VI Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos IV prioritetą – Turizmo ir paveldo ekonominis potencialas. Konkretus tikslas 4.1 – Kultūros ir tvaraus turizmo vaidmens stiprinimas ekonomikos plėtroje, socialinėje įtrauktyje ir socialinėse inovacijose
Projekto įgyvendinimo trukmė: 2025 vasario 1 d. – 2027 sausio 31 d. (24 mėnesiai).
Visas projekto biudžetas – 643 363,78 Eur. Bendrasis Europos regioninės plėtros fondo finansavimas – 514 691,01 Eur.
Šis pranešimas parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už jo turinį pilnai atsako Šiaulių turizmo informacijos centras ir jis nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
.jpg)
Atsiliepimai