GLOBALŪS ŠIAULIAI: TIKROS ISTORIJOS IR ŠILTI PRISIMINIMAI
Dar kone prieš 10 metų fotografavęs Šiaulius, ieškodamas netikėčiausių būdų pasauliui parodyti Saulės miesto, jo žmonių ir gamtos grožį, 2018 m. profesionalus fotografas Egidijus Gedminas išvyko gyventi į Lemontą (Ilinojaus valstiją JAV). Nors dabar pagrindinė jo veikla – vairuotojo darbas, fotografija išliko svarbia gyvenimo dalimi. Dažnai sugrįžtantis į Lietuvą, aplankantis Šiaulius ir sostinėje gyvenančią šeimą, Egidijus turi ką patarti Šiauliams bei šiauliečiams.
Iš Šiaulių į JAV E. Gedminas išvyko laimėjęs Žaliąją kortą. Ilgus metus dalyvavo loterijoje, nes 100 procentų tikėjo galimybe patekti į savo svajonių šalį – Jungtines Amerikos Valstijas. Vyras buvo tikras, kad ten atsivers daugiau galimybių gyventi geriau ir siekti savo tikslų.
Ar labai smarkiai pasikeitė jūsų darbo, užsiėmimų pobūdis, apsigyvenus Lemonte?
Gyvendamas Šiauliuose dirbau kūrybinėje srityje – fotografavau ir filmavau. Tai buvo ne tik darbas, bet ir aistra, leidusi fiksuoti svarbias akimirkas, šventes, žmonių istorijas.
Gyvenant Ilinojaus valstijoje, Lemonte, pagrindinė mano veikla – vairuotojo darbas, tačiau fotografija visada išliko mano gyvenimo dalimi. Nors šiandien ji užima mažesnę dalį kasdienybės, fotografuodamas vis dar jaučiu tą patį įkvėpimą ir džiaugsmą.
Kartais fotografuoju renginius, laisvalaikio akimirkas, o keliaudamas – tiesiog dėl savęs. Tai mano būdas sustabdyti laiką, užfiksuoti gražiausias akimirkas ir prisiminti gyvenimo detales, kurios kitomis aplinkybėmis galėtų pradingti.
Darbe visuomet su savimi turiu fotoaparatą ir atmintinę su nuotraukomis. Fotoaparatas man nėra tik darbo įrankis, jis tarsi tiltas į praeitį ir būdas sustabdyti akimirkas, kurios man svarbios. Nuotraukos leidžia sugrįžti į brangias gyvenimo akimirkas, prisiminti žmones, vietas, jausmus – ir tai visada yra didžiausias turtas.
Kartais grįžtate į Lietuvą. Kodėl?
Dažnai sugrįžtu, nes Lietuvoje gyvena mano vaikai ir anūkai. Šeima man yra pati svarbiausia, todėl bet koks sugrįžimas – tai laikas kartu, kuris neįkainojamas. Artimiausiu metu planuoju grįžti į Vilnių, kad praleisčiau daugiau laiko su artimaisiais. Ypač smagu matyti, kaip auga anūkai, dalintis su jais akimirkomis, kurias jie prisimins visą gyvenimą.
Koks jūsų šilčiausias prisiminimas, susijęs su Šiauliais?
Vienas ryškiausių prisiminimų – žmonės, kuriuos ten sutikau. Nors esu intravertas, suprantu, kad be bendravimo gyvenimas būtų nykus.
Iš vaikystės išliko ir magiškas prisiminimas apie „Šviesos“ kino teatrą. Mama mane nusivedė pamatyti, kaip iš mažo šviesos spindulio ekrane atsiranda gyvas vaizdas. Kino operatorius taip greitai suklijuodavo juostą, kad net žiūrovai nieko nepastebėdavo. Vėliau tėtis įsigijo mėgėjišką projektorių – galėjome namuose stebėti užfiksuotas akimirkas. Būtent tokie momentai mane išmokė vertinti vaizdus ir kurti savo prisiminimus.
Kaip leidžiate laisvalaikį Čikagoje?
Laisvalaikiu mėgstame tyrinėti miestą – lankome parodas, koncertus, renginius. Dažnai vaikštome „Riverwalk“ pakrante, grožimės miesto architektūra ir gyvu ritmu.
Mičigano ežero pakrantė – viena mėgstamiausių vietų. Ten gali pabūti gamtos apsuptyje, pasimėgauti erdve ir ramybe. Čikaga man atrodo tvarkingas ir saugus miestas, nors, kaip ir bet kuriame didmiestyje, kai kur reikia būti atidesniam.
Bendraujate su kitais emigrantais iš Lietuvos?
Taip, bendravimas su lietuvių bendruomene čia labai svarbus. Ilinojaus lietuvių bendruomenė – viena didžiausių už šalies ribų, o lietuvybės jausmas čia tikrai stiprus ir nuoširdus. Renginiuose, Mišiose ar susitikimuose visada daug žmonių, kurie puoselėja savo tradicijas. Ypač įkvepia tėvai, kurie stengiasi, kad vaikai nepamirštų kalbos, papročių ir lietuviškos kultūros.
Ar į Šiaulius vis dar norisi sugrįžti?
Labai norisi. Šiauliai visada bus mano širdyje – kaip vaikystės ir jaunystės miestas, pilnas prisiminimų ir žmonių, kurie formavo mano gyvenimą. Šiemet planuoju grįžti į Vilnių, kur gyvena šeima – juk tai didžiausias turtas.
Kokios aplinkybės paskatintų grįžti gyventi į Šiaulius?
Tiesą sakant, nieko ypatingo – grįžimas būtų paprastas: gyventi, dirbti, tvarkyti kasdienius reikalus. Tačiau Šiauliai visada išliks brangūs širdyje.
Daugiau galimybių miestui suteiktų mažiau socialinio „piaro“ – ne finansinių piramidžių, ne influencerių žaidimų su žmonių lūkesčiais. Realiai darbo vietų gali atrodyti daug, bet atlyginimai dažnai neatitinka tikrovės.
Svarbu, kad valdžios ir verslo atstovai pamatytų eilinį žmogų, kuris sunkiai dirba, bet negali uždirbti oraus atlygio. Tik tada miestas galėtų tapti geresne vieta gyventi visiems.
Dėl ko jums labiausiai gaila, ilgiu gyvenant svetur?
Labiausiai gaila, kad susitikimai su vaikais ir anūkais praeina per greitai. Kiekviena akimirka kartu yra neįkainojama. Taip pat ilgiuosi lietuviškos gamtos – miškų, ežerų, laukų kvapų ir metų laikų kaitos. Amerika graži, bet ji negali pakeisti to, ką formavo mano vaikystė Lietuvoje.
Ką patartumėte talentingiems šiauliečiams?
Siekti savo tikslų su kritiniu mąstymu ir atkaklumu. Jei pasitaiko nesėkmių, nenuleisti rankų – gyvenime visada atsiras naujų galimybių. Net jei kažkas nepavyksta, žinokite: jūs kažkam geriausias ir brangiausias – savo talentu, pastangomis ir unikalumu.
Atsiliepimai