Birželio 2 d., penktadienį, 15 val. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Didžiojoje skaitykloje (III a.) atidaroma fotografų Ričardo Dailidės Ir Algirdo Kulikausko fotografijų paroda „Sąjūdžio Akimirkos“.
Paroda veiks iki birželio 21 d.
RENGINYS NEMOKAMAS
Nuostabieji Sąjūdžio šuorai
Tai, kas vyko pakilus Sąjūdžio bangai, stebino ir blaškė ne vieną fotografą. Buvo aišku – reikia fotografuoti, bet kaip atskirti, kas svarbiau? Neįtikėtinai didelės minios, žmonių veidai kupini ryžto, smalsumo. Oratoriai kalba pakiliai, žodžius palydi plačiu mostu, vaizdžia veido išraiška. Nematytas aktyvumas, viskas aplinkui labai įdomu.
Netrukus ėmė burtis nedideli rezistentų, tremtinių būreliai. Jie sumanė atlikti šventą pareigą – surasti artimųjų, kovos draugų palaikus. Įdomu buvo tai, kad jie ne tik norėjo, bet ir bijojo. Dar vis buvo sovietų valdžia, valdžia tų, kurie ir atliko tuos niekšingus darbus. Vėliau, nors valdžia ir keitėsi, bet normatyvų, nurodymų ir potvarkių nesumažėjo, todėl buvo nevilties, taip pat ir baimės, barnių…
Vėliau – tragiškieji Sausio įvykiai. Žmonės sukėlė Dainuojančią revoliuciją, maldomis, dainomis gynė Parlamentą, o prieš juos riedėjo tankai, išprotėję ginkluoti kareiviai…
Pasaulis stebėjosi: kokie šaunuoliai Lietuvos žmonės. Vytautą Landsbergį pasaulyje visi sutiktieji vadino Prezidentu ir kas galėjo pagalvoti, kad Lietuvoje taip tituluoti net šiandien bus klaida.
1993 m. rugpjūčio 31 d. pagaliau iš Lietuvos išriedėjo paskutinis okupantų ešelonas. Rodos, viskas aprimo, bet toliau fotografuojant vėl pasigirdo seni poteriai: „Tu ne tą fotografuoji“. Pasirodo, liko daugiau, nei išvažiavo, o gal ne viską suprantu? Tad šiuokart siūlau tai, ką turiu, o jūs vertinkit.
Algirdas Kulikauskas
Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Jei nepageidaujate būti fotografuojami ir (arba) filmuojami arba nesutinkate su nuotraukų ir (arba) vaizdo medžiagos viešinimu, prašome apie tai informuoti fotografą.
Dalintis nuoroda el. paštu