Evos Labutytės ekslibrisų parodos pristatymas

Balandžio 21 d., penktadienį, 13 val. bibliotekos Didžiojoje skaitykloje (III a.) vyks Evos Labutytės ekslibrisų parodos pristatymas.

Eva Labutytė gimė 1938 m. balandžio 15 d. Begėdžiuose, Klaipėdos apskrityje, mirė 2003 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje. 1961–1967 m. studijavo dailės pedagogiką Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Sukūrė estampų, ekslibrisų, akvarelių, iliustravo knygų. Nuo 1969 m. pradėjo dalyvauti ekslibrisų konkursuose, bendrose parodose, o 1983 m. Vilniuje ir Šilutėje surengė pirmąsias asmenines ekslibrisų parodas.

Mano mamos, dailininkės Evos Labutytės, kūryboje ekslibrisai užėmė svarbią vietą. Kurti ekslibrisus ji ypač mėgo. Tam skirdavo nemažai laiko, gana ilgai brandindavo pagrindinę mintį, parengdavo ne vieną eskizo variantą, kruopščiai rinkdavo medžiagą apie tai, kam darbas būdavo skiriamas. Ji kūrė ekslibrisus, skirtus bibliotekoms, draugijoms, muziejams, mokykloms ir, žinoma, asmenims. Nemažai jų susiję su Klaipėdos kraštu. Sąsajas su Mažąja Lietuva yra pastebėjęs ir filosofas, literatūrologas, Vydūno kūrybos tyrinėtojas dr. Vacys Bagdonavičius: „Daugybė Mažosios Lietuvos motyvais paženklintų ekslibrisų skamba kaip prislopintos protestantiškų giesmių gaidos, sukeliančios tuos mūsų sielos virpesius, kuriais tarsi nejučiomis įsiliejame į prūsų ir lietuvininkų žemėje tebesitęsiantį misteriškąjį to likimo vyksmą ir kartu su kūrinių autore tikime šviesia jo baigtimi.“

Tvarkydamas mamos kūrybinį palikimą, esu radęs ekslibrisą, datuotą 1964 metais. Tai greičiausiai pirmasis jos ekslibrisas, kurtas dar studijuojant tuometiniame Lietuvos valstybiniame dailės institute. Nuo to laiko turbūt nebuvo metų, kad ji nebūtų sukūrusi šio žanro darbų. Iš viso yra per 300 dailininkės sukurtų ekslibrisų, ir visi jie skirtingi, apgalvoti iki smulkmenų, juose skrupulingai sukomponuotos įvairios žmogų ar instituciją apibūdinančios detalės, istoriniai faktai, kontekstas, ypač daug dėmesio skiriama kultūriniam palikimui. Dailėtyrininkė Nijolė Tumėnienė, vertindama Evos Labutytės ekslibrisų kūrybos raidą, pažymi: „Ankstyvieji ekslibrisai buvo tradicinės dekoratyvios formos, maži, kompaktiškos kompozicijos. Vėliau ieškojo laisvesnio meninio sprendimo ir tolo nuo ženkliško plastikos supratimo, paįvairino ekslibriso pobūdį bei dydį. Pasitaikydavo ir ypač gausios kompozicijos, kai siekė daug pasakyti apie asmenybę, jos prigimtį, profesiją, polinkius ir išreikšti savo santykį su ekslibriso savininku. Jos ekslibrisai galėdavo atrodyti kaip miniatiūriniai paveikslėliai.“

Eva Labutytė ne tik kūrė ekslibrisus, bet ir populiarino juos – aktyviai dalyvavo Ekslibrisininkų klubo veikloje, buvo viena ekslibrisų konkursų „Priekulei – 450“ (1990 m.), „Šilutei – 480“ (1991 m.), „Vydūnui – 125“ (1993 m.) organizatorių. Surengė 9 personalines ekslibrisų parodas, dalyvavo 105 grupinėse parodose (iš jų 40 užsienyje: Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Čekoslovakijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje, Nyderlanduose, Rusijoje, Turkijoje, Vokietijoje).

Artima mamos sielos draugė rašytoja Birutė Baltrušaitytė, su kuria dalydavosi kūrybiniais sumanymais, yra taip rašiusi: „Pažiūrėjus Ievos Labutytės ekslibrisus, man lieka atminty spalva. Ją tarytum persmelkia vidinis švytėjimas. Nesuprantu jo techninės paslapties, bet jis žavi, kaip žavi linija, kurios bangavimą, tikslingumą bei reikalingumą sunku paaiškinti. Man patinka dailininkės mokėjimas įkomponuoti poezijos eilutes į šias spalvos ir švytėjimo bangas. Jos ekslibrisai saviti, jie neprimena jau matytųjų. Tai meno kibirkštys, plazdančios erdvėje…“

Kęstutis Vanagas

Paroda veikia balandžio 14 d. – liepos 14 d. bibliotekos III a. galerijoje.

Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Jei nepageidaujate būti fotografuojami ir (arba) filmuojami arba nesutinkate su nuotraukų ir (arba) vaizdo medžiagos viešinimu, prašome apie tai informuoti fotografą.