Kas yra „Pietinis“? Paprasta atsakyti esamu laiku, nes garsas apie šią Šiaulių dalį literatūrine prasme konkuruoja su paties miesto vardu. Bet pažiūrėjus į tą pačią vietą bent šimtą metų atgal, rastume penkis kaimus į pietus nuo Šiaulių centro: Žaliūkes, Lieporius, Dainus, Gytarius bei Gegužius. Jei kam pasirodytų mažoka, dar pridėčiau Aukštabalį, Verdulius ir Verduliukus, o didžiąją „Rėkyjavą“ palikime rytų krypčiai.
Tad pakeliaukime gatvėmis ir takais, asfaltu ir žvyrkeliu, kuo toliau nuo mašinų gausmo. Didelis tas mūsų „Pietinis“ – per dieną neapeisi, su keturiais ratais visur nepravažiuosi, todėl dviratis bus kaip tik! Vingiuodami į pietus, išmatuosime geografinį „Pietinį“ – nuo kraštotyrininko Vytauto Mažeikos aprašytos Vijolės iki Šventupio, o grįždami palyginsime jį su Rimanto Kmitos romane nupasakota „dychalkes galimybe“ – „Iš Indonezijas .. į sava Besarabiją“. Įdomiausiose vietose būtinai sustosime ir ten vykusias istorijas porinsime. Koks laikmetis, tokia ir „Pietinio“ kalba – čia žemaitiškas „kūlis“, ana ten vokiškas „zeimeris“, kur kitur – rusiškos „poniatkės“, o mes šiuolaikiškai „pa-anglėsime“ – OK?
Taip, XXI amžiaus antrą dešimtmetį bebaigdami, tris valandas ant „sidenijų“ praleisime, ratais įspūdžius, net tik kilometrus, skaičiuosime ir skanių pietų namo parvažiuosime!
.jpg)
Dalintis nuoroda el. paštu