Biudžetinė įstaiga Šiaulių turizmo informacijos centras
Vilniaus g. 213-90, LT-76348 Šiauliai
Juridinio asmens kodas 145398346
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre

PARODA „KINO TEATRAS – SLĖPTUVĖ NUO GYVENIMO“ ATKELIAUJA Į ŠIAULIUS

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus sukurta keliaujanti paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ (1939–1944) savo kelionę tęsia. Balandžio 7 d. jūriniame konteineryje įrengta paroda iš Raseinių atkeliaus į Šiaulius ir mėnesiui apsistos P. Višinskio aikštėje.

Lapkričio pradžioje Vilniuje priešais Rotušę įsikūrusi paroda po mėnesio pradėjo savo kelionę po Lietuvą. Per penkis mėnesius „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ be Vilniaus jau viešėjo Alytuje, Vilkaviškyje, Kaune. Šiuo metu paroda sustojusi Raseiniuose.

Parodos sumanymas kilo pradėjus tyrinėti muziejuje saugomą nuotraukų rinkinį, kurį sudaro apie 50 Lietuvos kino teatrų nuotraukų. Kino teatrai buvo fotografuojami 1942 m. vokiečių įsakymu, norint juos suregistruoti. Nuotraukų rinkinys unikalus tuo, kad Lietuvoje per daugiau nei šimtą metų kino teatrų specialiai beveik niekas nefotografavo. Nuotraukose užfiksuoti ir senieji kinematografai Biržuose, Alytuje, Telšiuose, Žagarėje, Kybartuose, Marijampolėje, ir naujai pastatytuose šaulių namuose įrengtos kino salės bei modernūs Kauno kino teatrai. Visi jie veikė tarpukario Lietuvoje, pirmos sovietizacijos ir nacių okupacijos metais.

Parodoje norėta parodyti, kad ir laisvoje Lietuvoje, ir istorinių pervartų laiku kino teatrai dirbo, o kinas žmonėms buvo galimybė pabėgti į kitą – iliuzinę tikrovę, suteikusią progą bent trumpam pamiršti dramatiškus išgyvenimus. Kino teatrų savininkai, vadovai, darbuotojai, kaip ir kiti žmonės, buvo to paties laiko įkaitai. Vieni ištrempti į Sibirą, kalinti ar nužudyti, kitiems jų buvo lemta rodyti kiną visais tais dramatiškais metais. Per karą nemažai kino teatrų nukentėjo, tačiau dalis jų toliau rodė kiną karui pasibaigus.

Parodai sukurtame animuotame nuotraukų filme galima pamatyti 29 Lietuvos kino teatrų istorijas. Tarp jų ir Šiaulių „Kapitol“, kuris nuo 1926 m. veikė kaip kino teatras „Splendid Palace“, o 1929 m. tapo „Kapitol“. Sovietmečiu pakrikštytas „Pergale“, vėliau kino teatras tapo Statybininkų klubu.

Paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“, kuri įrengta transformuotame jūriniame konteineryje, suteikia galimybę šiandienos žmonėms, gatvės praeiviams ne tik susipažinti su Lietuvoje buvusiais kino teatrais, bet įnirus vidun, nusikelti į praeities laiką. Ekrane rodomas 1939–1944 m. istorinius įvykius, nuotaikas atspindintis 15 minučių filmas. Paroda sumanyta, kaip seansas, kuriam pasibaigus įsijungia šviesa ir per pertrauką galima patyrinėti laiko liniją, skirtingų metų kino afišas, repertuarą, susipažinti su kino teatrų brėžiniais, reklama, istorinių įvykių fiksuotojais - kino operatoriais.

Paroda sukurta kaip amfiteatrinė kino teatro erdvė, ji išsiskiria ir savo išoriniu grafito piešiniu. Ant konteinerio šonų nupiešti kino salėje sėdintys žiūrovai, tarp kurių ir keturios itin populiarios to meto kino žvaigždės - Shirley Temple, Eugeniusz Bodo, Marlene Dietrich, Jadwiga Smosarka (Barboros Radvilaitės vaidmenyje). Trijų aktorių likimus taip pat pakoregavo Antrasis pasaulinis karas.

Paroda veiks ištisą parą, todėl apžiūrėti ją galima ne tik specialiai, bet neplanuotai, einant pro šalį. Ji prieinama visiems ir yra nemokama. „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ sumanyta ir kaip integruota pamoka moksleiviams.

Šiauliečius ir miesto svečius pakviesime į tris nemokamas ekskursijas - balandžio 15 d. vyks ekskursija parodoje, kurią ves istorikas, vienas iš parodos kuratorių Audrius Dambrauskas; balandžio 29 ir 30 dienomis su buvusiais Šiaulių kino teatrais, aplankant jų vietas, supažindins miesto istorijos tyrinėtojas Jonas Nekrašius.

Paroda Šiauliuose viešės nuo balandžio 7 d. iki gegužės 11 d.

Kuratoriai: Sonata Žalneravičiūtė, Audrius Dambrauskas

Architektai: Justinas Dūdėnas, Jurgis Dagelis

Vaizdo režisierius Jonas Juozapaitis

Grafikos dizainerė Elena Kanarskaitė

Plakato autorius Marius Žalneravičius

Grafičio autoriai: Žygimantas Amelynas, Justina Sendravičiūtė, Lauryna Stankūnaitė

Redaktorė Audrė Kubiliūtė

Parodos partneriai: Lietuvos kino centras, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Lietuvos centrinis archyvas, Lietuvos ypatingasis archyvas, Lietuvos nacionalinis muziejus, Kauno miesto savivaldybė, LRT.

Parodą iš dalies remia Šiaulių m. savivaldybė, partneris - Lietuvos Raudonasis Kryžius - Šiaulių skyrius.

Prisegamų nuotraukų autorius: Sonata Žalneravičiūtė

Atsiliepimai

Komentuoti