Baltai – vieni seniausių Europos autochtonų, savo istorijos pradžią galintis sieti su pirmaisiais gyventojais atklydusiais prie Baltijos ledyninio ežero prieš XII tūkstančių metų. Europos kontinentą, o taip pat ir Baltijos pakrančių gyventojus, palietė ne viena imigracijos banga – 4500-2500 m. pr. Kr. indoeuropiečiai, po Kr. – romėnų nutiestas Gintaro prekybinis ( o tuo pačiu ir kultūros sklaidos) kelias, tautų kraustymosi periode – klajoklių hunų, avarų, o su jais ir slavų plitimas ir jų gyvenamosios erdvės paieškos. Visi šie procesai darė įtaką baltų gyvensenai, sąlygojo didelių kultūrinių sričių skilimą – genčių formavimąsi. Vėlesni procesai – vokiečių ordino puldinėjimai, vertė gentis konsoliduotis, o tai vedė į stipresnės organizacijos – valstybės atsiradimą. Visos baltų gentys buvo per žingsnį nuo valstybės sukūrimo, tačiau istorija lėmė, kad tą lemtingą Rubikoną peržengė tik viena jų.
Lektorė IlonaVaškevičiūtė – hum.m.dr. prof. Studijavo Vilniaus universitete, įgijo istoriko (archeologija) specialybę. Dirbo Lietuvos istorijos institute.1993m. apgynė disertaciją „Pietinių žiemgalių dvasinė kultūra ir materialinė būtis V–XII amžiuje“. 1996–2018 m. dirbo Vilniaus pedagoginiame universitete. 2006 m. suteiktas docento pedagoginis vardas; nuo 2011m. –profesorė. Tyrinėjimų sritys: baltų gentys ir jų laidojimo papročiai, materialinė bei dvasinė baltų genčių kultūra.
Dalintis nuoroda el. paštu